Vilniuje pagerbti Laisvės gynėjai, tarp jų – V. V. Vilkelis
Antradienį Vilniuje, pagerbiant ir įvertinant laisvės gynėjus bei jų indėlį ginant ir stiprinant nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę ir jos institucijas, Laisvės gynėjo pažymėjimas ir Laisvės gynėjo ženklas įteikti Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM) direktoriui Virginijui Vitalijui Vilkeliui.
„Džiaugiuosi galėjęs prisidėti prie Lietuvos valstybės atkūrimo proceso, burdamas ir vadovaudamas savanoriams, vėliau – kariams savanoriams, taip pat vadovaudamas Karo komendantūrai Kaune ir kartu su bendražygiais saugodamas Lietuvai svarbius objektus. Tai įdomi ir vertinga patirtis, o su tų laikų bendražygiais ir dabar palaikome gerus santykius“, – teigia antradienį Laisvės gynėjų pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs MPPD prie KAM vadovas V. V. Vilkelis.
Laisvės gynėjo ženklai ir pažymėjimai įteikti Tuskulėnų memoriale vykusiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuotame renginyje. Antradienį pagerbta daugiau nei 50 asmenų. Ši ceremonija Lietuvoje rengiama jau penktą kartą. Kaip renginyje sakė renginio dalyvius sveikinęs LGGRTC vadovas dr. Artūras Bubnys, Laisvės gynėjo statusas Lietuvoje yra suteiktas daugiau nei tūkstančiui asmenų.
Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas numato, kad laisvės gynėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Juo laikomas asmuo, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui. Taip pat įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą. Toks statusas siejamas ir su tarnyba Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Lietuvos šaulių sąjungoje arba studijomis Lietuvos policijos akademijoje. Įstatymas taip pat numato, kad asmuo turėjo būti prisiekęs Lietuvos valstybei iki 1991 m. lapkričio 23 d.
Atnaujinimo data: 2026-03-18
Taip pat skaitykite:
Per pirmąjį pusmetį pilietinio pasipriešinimo mokymus baigė daugiau nei 32 tūkst. dalyvių
Mokymus pilietinio pasipriešinimo temomis šiemet jau baigė beveik 28 tūkst. gyventojų
Sostinėje pagerbti trumpųjų moksleivių filmukų konkurso nugalėtojai
Seime pristatyti pasirengimo mobilizacijai algoritmai ir pilietinio pasipriešinimo mokymų veikla